Viena įdomiausių ir brangiausių parfumerijos substancijų – agarmedis arba ūdas, angliškai agarwood, dar vadinamas aloeswood, eaglewood (mediena primena erelio plunksnas). Agarmedžio kvapas gimsta iš pačios medžio širdies. Aromatinė mediena atsiranda Aquilaria medžiui užsikrėtus infekcija. Įsijungusi medžio imuninė sistema sukuria aromatinę dervą. Medžio šerdis, persisunkusi dervom, patamsėja, pasidaro tokia sunki, kad net skęsta vandeny.
Natūraliai laukiniame miške infekcija užsikrečia mažiau nei 10 procentų medžių ir tik 60-80 metų senumo medžiai. Nepažeidus medžio neįmanoma suprasti, ar medis infekuotas ar ne. Išdistiliuotas ūdo aliejus sendinamas. Kaip ir su vynu, kuo senesnis, tuo geresnis.
Dėl nykstančių miškų natūralaus ūdo kaina yra didesnė už auksą. Kartais net vadinamas skystu auksu. Tik nedidelė dalis agarmedžio išgaunama iš natūraliai augančių medžių.
Agarmedis buvo naudojamas smilkaluose ir kvepaluose nuo seniausių laikų, buvo minimas seniausiuose pasaulio rašytiniuose šaltiniuose – Sanskrito Vedose, Senajame Testamente, Islamo raštuose. Buvo manoma, kad agarmedis toks galingas, kad gali išvalyti sielą ir išvaryti blogąsias dvasias.
Ūdo kvapas ypatingas, sunku net aprašyti – turtingas, šiltas, gilus, įvairialypis. Ir saldus, ir rūgštus, prieskoniškas ir animalistinis, turi ir žemės, ir medienos.
